Seniai pastebėta, kad tarp žmogaus ir medžio egzistuoja ryšys. Jau žiloje senovėje jogai mokėjo pasirinkti medžius, kurie buvo tarsi teigiamas bioenergijos šaltinis. Manoma, kad vieni medžiai gali suteikti energijos, kiti ją atima. Ąžuolo bioenergija teigiamai veikia žmogų, jo laukas labai stiprus. Ne veltui prie Baltijos gyvenančios tautos ąžuolo lapų vainikais nuo seno simboliškai pagerbdavo savo didvyrius. Pušis garsėja geru savo bioenergetiniu lauku. Deja, jis nelabai tinka turintiems širdies negalią. Geriausia tinka sergantiems kvėpavimo takų, plaučių ligomis. Akacijos energija ypač gerai veikia moteris. Šermukšnio savybės priklauso nuo geografinės padėties. Lietuvoje jis stiprus donoras. Donorams priskiriami ir beržai, kaštonai, gluosniai, liepos. Neigiamos energijos medžių (vampyrų) grupei priklauso alksnis, drebulė, tuopa, ieva. Jeigu žmogus neserga jokia liga, tačiau jaučia protinį ir fizinį nuovargį arba tiesiog profilaktiškai pageidauja papildyti energijos atsargas, geriausiai kontaktuoti su medžiais donorais. O sveikam žmogui ilgai kontaktuojant su medžiu vampyru, gali pradėti skaudėti galvą, apimti mieguistumas. Tačiau šie medžiai padeda sergantiems įvairiomis infenkcinėmis ligomis, esant uždegimams, spazmams. Jie ištraukia neigiamą energiją. Pykstant, suirzus po stresų, jaučiant agresyvumą, geriausia pabūti prie medžių vampyrų.

Kraštovaizdis veikia nuotaiką dar labiau nei atskiri medžiai. Žiūrint nuo kalno ar šiaip aukštesnės vietos į miško panoramą žmogų apima amžinybės vyksmo jausmas. Vaizdo reikšmė – ne tik estetinė, bet gali būti ir terapinė. Atlikus mokslinius tyrimus, kaip vaizdas per langą veikia gyjančius po operacijos ligonius, nustatyta, kad tie ligoniai, kurie galėjo matyti per langą ligoninės parką, sveiko greičiau, negu tie, kurių žvilgsnis atsiremdavo į betono sieną.

Mokslininkai pasiūlė klasifikuoti kraštovaizdžius į stimuliuojančius ir slopinančius. Emocijoms įtakos turi kraštovaizdžio įvairumas. Ypač kai kelyje keičiasi linksmi ir liūdni. Medikų nuomone, perėjimas nuo minoro prie mažoro vidaus sekrecinių liaukų veiklą, padidina adrenalino ir vitaminų kiekį kraujyje.

Gamtos vaizdais geriausia gerėtis vienam, kad niekas neblaškytų dėmesio. Kai kuriose šalyse yra net gydymo būdas, kuris vadinasi peizažoterapija. Gamtos vaizdų spalvų paletė nuo seno taikoma gydymo praktikoje. Spalviniu požiūriu miške labai svarbus šermukšnis. Jis džiugina spalvų gama ištisus metus. Spalvos veikia žmogaus savijautą, suteikia daugiau energijos. Žalia labiausiai ramina. Ji sukelia pasitikėjimo savimi, kelią nuotaiką. Tinka sergant nemiga. Ji skatina ritmišką širdies darbą, suteikia akims poilsio. Oranžinė padeda įveikti depresiją, nuovargį, nepasitikėjimą savimi bei baimės jausmą. Raudona kelia darbingumą, padidiną vidinę energiją, skatina medžiagų apytakos procesus, pagerina kraujotakos sistemos darbą.

Miške esantis deguonis yra geresnės kokybės. Tai nulemia neigiamo elektros krūvio jonų kiekis. Jų miške yra 5-10 kartų daugiau nei miesto ore ir 30-100 kartų daugiau negu uždarų patalpų deguonyje. Jaunų pušynų oras labia jonizuotas, ypač ten, kur auga bruknės. Jonizuotas oras būtinas sergant bronchitu, plaučių tuberkulioze.

Miške daug lakių medžiagų – fitoncidų, užmušančių bakterijas, virusus. Spygliuočių miško hektaras per parą išskiria 5 kg fitoncidų, lapuočių -2 kg, kadagynų – 30 kg. Daug fitoncidų išskiria pušis, eglė, ąžuolas, beržas, klevas, avietės, samanos. Daugiausia – jauni miškai, ypač vasarą. Fitoncidai, su oru patekę į žmogaus plaučius, sterilizuoja ir dezinfekuoja jų audinius. Kadagio šakelė, pamerkta į vazą, gali sunaikinti tame kambaryje besiveisiančius mikrobus.

Parengė rai'mundo